Kitos sporto šakos

Pirmą kartą surengtose varžybose Lietuvai atstovavę Eltonas Meleckis, Viktoras Kurbedis, Kazys Antanavičius, Aurimas Bezaras ir Žilvinas Lidžius nusileido tik čempionato šeimininkams Rusijos pilotams.Žinomas akrobatikos meistras Eltonas Meleckis buvo antras ir asmeninėje įskaitoje, o absoliučiu nugalėtoju tapo rusas Antonas Berkutovas.Treti liko Baltarusijos lakūnai. Be jau paminėtų prizininkų, čempionate dalyvavo Ukrainos, Kazachstano, Belgijos ir Pietų Afrikos Respublikos akrobatinio skraidymo meistrai.

Pasklido po pasaulį

Šios kategorijos pasaulio čempionatą Tarptautinė aeronautikos federacija (FAI) į varžybų kalendorių įtraukė dar 2006 metais. Rusų konstrukcijos mokomieji akrobatiniai lėktuvai Jak-52 po Sovietų Sąjungos griūties plačiai pasklido po pasaulį ir išpopuliarėjo. Manoma, kad išpardavus sovietų aeroklubų techniką tokių lėktuvų į kitas šalis pateko bent keli šimtai. Jų apstu Europoje ir Amerikoje. Vien Pietų Afrikos Respublikoje skraido 33 Jak-52.

Renginys neįvyko

Būtent Pietų Afrikos Respublikoje prieš dvejus metus turėjo įvykti pirmasis akrobatinio skraidymo lėktuvais Jak-52 pasaulio čempionatas. Tačiau planuotas renginys dėl pernelyg didelių atstumų neįvyko, ir iniciatyvos surengti pasaulio čempionatą ėmėsi šviesaus atminimo Lietuvos aviacijos legenda Vytautas Lapėnas. Vis dėlto paraišką pirmiau pateikė rusai. Antrasis akrobatinio skraidymo lėktuvais Jak-52 pasaulio čempionatas FAI sprendimu 2009 metais įvyks Lietuvoje, Rojūnų aerodrome.

„Žmogus paukštis“

Panevėžys pastaruoju metu tampa ypač svarbiu aviacinių renginių ir varžybų centru. 2002 metais Vytauto Lapėno aerodrome „Įstra“ įvyko XII Europos akrobatinio skraidymo čempionatas. Pernai Stetiškių ir Rojūnų aerodromuose surengtas tarptautinės akrobatinio skraidymo varžybos ir Lietuvos čempionatas. Šiais metais, minint Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 75-metį, surengta aviacijos šventė „Žmogus paukštis“ bei tarptautinės Vytauto Lapėno taurės varžybos. Organizuojant šiuos renginius didelę paramą suteikė Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės.

Nuteikia optimistiškai

Lietuvos lakūnų pasirodymą Novosibirske lėmė bendros viešosios įstaigos „Žmogus paukštis“, Krašto apsaugos ministerijos, Akrobatinio skraidymo federacijos, Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklubo pastangos bei nuoseklios rinktinės pilotų treniruotės. Nors rezultatai nuteikia optimistiškai, surengti 2009 metų pasaulio čempionatą ir kovoti dėl aukščiausių apdovanojimų – didelė atsakomybė bei įpareigojimas. Jau šiandien žinoma, kad atvykti į Lietuvą rengiasi apie 50 lakūnų iš 14 šalių. Tarp jų, italai, ispanai, britai, amerikiečiai.
Žinoma, pasitikėjimo įkvepia ir gilios Lietuvos akrobatinio skraidymo tradicijos. Dar 1939 metų vasarą lietuviai užtikrintai nugalėjo Kaune surengtose pirmosiose Baltijos šalių „orinio sporto varžybose“.

Nutildė okupantų baimė
Pokario metais akrobatinių lėktuvų gausmą ilgam nutildė okupantų baimė, kad imperijos pakraščių lakūnai nesumanytų bėgti į užsienį. Pirmasis Lietuvos čempionatas įvyko tik 1966 metais. Pergalę šventė vilniečiai Zigmas Polinauskas, Jonas Kuzminskas ir Zigmas Motiekaitis, aplenkę Kauno lakūnus Joną Kavaliauską, Joną Bagdoną ir Praną Vinicką. Po trejų metų Jonas Bagdonas pirmasis iš lietuvių iškovojo Sovietų Sąjungos pirmenybių medalį. Sovietų čempionatų aukso medalius yra iškovoję vilniečiai Slavomiras Mačiakas, Romas Aleksiejus, Vytautas Armonas, Onutė Motiejūnaitė. 1976 metais kaunietis Romas Pivnickas pirmasis tarp Lietuvos lakūnų iškovojo absoliutaus Sovietų Sąjungos čempiono vardą.

Lūžinėjantys sparnai

Šį pasiekimą yra pakartoję vėliau, deja, irgi žuvę Stepas Artiškevičius ir Vytautas Lapėnas. 1979 metais Sovietų Sąjungos čempionate nugalėjo ir Lietuvos komanda: Violeta Gedminaitė, Stepas Artiškevičius, Jurgis Kairys, Leonas Jonys, Rolandas Paksas. Tais metais, kai dėl ore lūžinėjančių sparnų būdavo uždrausti skrydžiai vienviečiais Jak-50, sovietų pirmenybių dalyviai rungtyniaudavo lėktuvais Jak-52. Antai 1982 metų Sovietų Sąjungos čempionate antrąją vietą absoliučioje įskaitoje užėmė Rolandas Paksas, o trečias buvo Jurgis Kairys.

Įamžins atminimą

Jak-52 pilotavo ir 1985 metais absoliučiu čempionu tapęs Vytautas Lapėnas. Nelemta žūtis šių metų sausio 14-ąją nutraukė dar vieną Vytauto žygį – praėjusių metų Lietuvos čempionas prieš artėjantį pasaulio čempionatą buvo ne tik treneris, bet ir pirmasis komandos numeris. 2009 metais Rojūnuose įvyksiantis pasaulio čempionatas taps dar vienu legendinio lakūno atminimo įamžinimo akcentu.