Futbolas

Prisiminkime Austrijos ir Šveicarijos stadionuose birželio mėnesį vykusį Europos futbolo čempionatą. Jame vyriausi buvo Ispanijos ir Graikijos rinktinių strategai: Luisas Aragonesas, kurio vadovaujami Ispanijos futbolininkai iškovojo Europos čempionų titulą, ir vokietis Otto Rahhagelis šiemet švenčia 70 metų jubiliejų. Kroatijos rinktinei vadovavusiam Slavenui Biličiui per „Euro 2008“ dar nebuvo ir 40-ies.

Pasaulyje vyraujanti tendencija vis dėlto yra tokia: trenerių korpusas jaunėja. Dabar jau nieko nestebina, kai klubų vairą perima trisdešimtmečiai arba dar jaunesni specialistai. Tai, tarkim, dar prieš porą dešimtmečių buvo retas, paprastai šokiruojantis dalykas.

Lietuvos klubas - išsišokėlis

Buvęs Lietuvos reprezentacinis futbolo klubas Vilniaus „Žalgirio“ ir SSRS pirmenybėse buvo tarsi išsišokėlis. Istorija yra tokia. Žinomiausi mūsų šalies futbolo treneriai Algimantas Liubinskas ir Benjaminas Zelkevičius „Žalgirio“ vairininkais tapo būdami 32-ejų metų.

B.Zelkevičius „Žalgiriui“ pradėjo vadovauti 1977 metais. Ir jau pirmu bandymu jaunas treneris komandą iš SSRS antrosios lygos išvedė į pirmąją. 1983 m. „Žalgiris“ iškopė į aukščiausiąją lygą.

Tačiau prieš debiutą SSRS elitiniame futbolo divizione B.Zelkevičiui teko palikti komandą, o jį pakeitė 32-ejų metų A.Liubinskas. Jis tapo jauniausiu SSRS aukščiausiosios lygos komandos vyriausiuoju treneriu per visą jau neegzistuojančios šalies futbolo istoriją. Tą sezoną žalgiriečiai nustebino visus, tapdami čempionato pirmojo rato nugalėtojais.

„Buvau ne ką vyresnis už kai kuriuos „Žalgirio“ futbolininkus. Į mane buvo žiūrima tarsi per didinamąjį stiklą. Daug kam atrodė avantiūra eiti į komandą, kurios po ilgos pertraukos laukė debiutas SSRS aukščiausioje lygoje. Tačiau atsakomybės niekuomet nevengiau“, – kalbėjo neseniai iš Lietuvos nacionalinės rinktinės vyriausiojo trenerio pareigų pasitraukęs 56-erių metų A.Liubinskas.

Jauniausias – „Žalgirio“ treneris

Finansinę krizę išgyvenančio „Žalgirio“ vairą birželį perėmęs Mindaugas Čepas tapo jauniausiu šalies A lygos komandos vyriausiuoju treneriu per visą Lietuvos futbolo istoriją. Jam tuomet dar nebuvo 30-ies.

Po itin nesėkmingos sezono pradžios M.Čepas komandos stratego poste pakeitė pernai į šį sostinės klubą iš Kaliningrado atvykusį Viačeslavą Mogilną. Šis pernykštį sezoną, kai „Žalgiriui“ vadovavo vienas garsiausių Lietuvos futbolininkų 1988 metų olimpinis čempionas Arminas Narbekovas, dirbo komandos vartininkų treneriu.

„Aišku, slėgė didžiulė atsakomybė. Bet neturėjau iš ko rinktis – komanda liko be trenerio“, – neslėpė M.Čepas. Jis šiemet Rygoje gavo UEFA (Europos futbolo asociacijų sąjungos) A lygio trenerio licenciją.

Kaune buvo griebtasi apgaulės

Kai treneris neturi tokios licencijos, klubų vadovams tenka griebtis apgaulės.

Šalies čempiono „Kauno“ klubo „popierinis“ strategas buvo Artūras Ramoška, nors iš tiesų jis dirbo komandos vartininkų treneriu, o neseniai komandiruotas treniruoti Edinburgo „Hearts“ vartų sargus.

A lygio trenerio licenciją turintis A.Ramoška dalijo interviu, dalyvavo spaudos konferencijose vietoj tikrojo „Kauno“ vyriausiojo trenerio iš Baltarusijos Andrejaus Zygmantovičiaus.

Buvęs Minsko „Dinamo“ ir SSRS rinktinės saugas A.Zygmantovičius „Kauno“ strategu paskirtas 2007 metų sezono viduryje. Tačiau po dviejų mėnesių šio klubo vadovai pasikvietė olandą Antoniusą Joorą. Baltarusis tapo jo padėjėju. Olandas poste išsilaikė tik keturias savaites, o į jį buvo sugrąžintas A.Zygmantovičius.

Neseniai A.Zygmantovičių prie „Kauno“ vairo pakeitė portugalas 45-erių metų Jose Couceiro. Su J.Couceiro, kuriam pradžioje prognozuotas „Kauno“ sporto direktoriaus postas, pasirašyta sutartis iki 2009 m. sezono pabaigos. Tačiau neseniai J.Couceiro tapo ir Lietuvos rinktinės vyriausiuoju treneriu. Todėl kol kas neaišku, ar portugalas tęs darbą „Kauno“ klube, kai šis baigs pasirodymą Europos turnyruose.

Pernai „Kauno“ klubui vadovavo net penki treneriai. Prieš A.Zygmantovičių kauniečius nevisus du mėnesius treniravo bulgaras Angelas Červenkovas. Jį vasarą Vladimiras Romanovas komandiravo į savo pagrindinį futbolo klubą – Edinburgo „Hearts“. Tačiau bulgaras netapo Škotijos komandos gelbėtoju.

Neseniai A.Červenkovas buvo pasirodęs „Šilutės“ komandoje, kuriai atstovauja „Kaunui“ priklausantys futbolininkai, bet greitai vėl išvyko į „Hearts“.

„Vėtra“ rado kitokią išeitį

Pernai panaši situacija dėl trenerių licencijų buvo ir Vilniaus „Vėtroje“, tačiau vilniečiai rado kitą išeitį.

Kai šiai komandai vadovavęs žinomas specialistas Aleksandras Tarchanovas vasarą grįžo dirbti į Rusiją, vyriausiojo trenerio pareigas pradėjo eiti buvęs jo asistentas Donatas Vencevičius. Jis neturėjo A lygio trenerio licencijos, todėl D.Vencevičius buvo įvardijamas kaip klubo sporto direktorius. Jis vadovavo „Vėtros“ žaidimui, nors oficialiuose dokumentuose ekipos vyriausiuoju treneriu buvo įrašytas Vytautas Jančiauskas.

Prieš šių metų sezoną 34 metų D.Vencevičius buvo pakviestas dirbti Marijampolės „Sūduvos“ vyriausiojo trenerio Algimanto Gabrio padėjėju. Patyrusio A.Gabrio vadovaujama „Sūduva“ pernai pirmą kartą per savo istoriją iškovojo šalies vicečempionų titulą. Tačiau Suvalkijos klubo vadovai tikėjosi geresnio žaidimo prasidėjus naujam sezonui. Todėl po penktojo turo balandžio pabaigoje A.Gabrį pakeitė Igoris Pankratjevas, anksčiau treniravęs Kauno „Inkarą“, Klaipėdos „Atlantą“, „Kauną“, „Žalgirį“. Su naujuoju strategu „Sūduva“ išsiveržė į pirmąją lentelės poziciją.

Kaip žaidėjas ir treneris 25 metus „Sūduvai“ atidavęs A.Gabrys sutiko dirbti komandos trenerių štabe. Tačiau birželio pradžioje jam teko pasitraukti.

„Klubo vadovai mano, kad laikyti tris trenerius yra per didelė prabanga, todėl vieno nutarė atsisakyti. Teko man pasitraukti“, – ne be nuoskaudos kalbėjo „Sūduvos“ simboliu vadintas 60-metis A.Gabrys.

Be trenerio darbo – sunku

Prieš šių metų sezoną pasikeitė treneriai dviejuose A lygos klubuose. Buvęs ilgametis Panevėžio „Ekrano“ strategas Virginijus Liubšys pasirašė dvejų metų kontraktą su „Vėtra“. Naujuoju „Ekrano“ vyriausiuoju treneriu buvo paskirtas Valdas Urbonas, anksčiau dirbęs Valdo Ivanausko padėjėju „Vėtroje“ ir „Kaune“.

„Galbūt atėjimas į „Vėtrą“ man yra savotiškas iššūkis. Metus ilsėjausi nuo trenerio darbo – pernai ėjau „Ekrano“ sporto direktoriaus pareigas. Tačiau jau po pusmečio pajutau, kad noriu grįžti prie trenerio darbo. Be treniruočių, varžybų neįsivaizduoju savo gyvenimo“, – kalbėjo gegužę 50-metį atšventęs V.Liubšys.

Gegužę V.Liubšys baigė ir Ukrainos futbolo federacijos rengtus kursus ir įgijo UEFA PRO trenerio licenciją. Ši suteikia teisę treniruoti bet kurį klubą bet kurioje pasaulio šalyje.

Jau daug metų Klaipėdos „Atlantą“ treniruoja Vacys Lekevičius. Tiesa, jis ne kartą buvo įsivėlęs į įvairius skandalus. Tad dėl diskvalifikacijos oficialiai pareigų eiti negalėjo.

„Šiaulių“ ekipa sezoną pradėjo vadovaujama Ryčio Tavoro. Tačiau jam buvo atlikta stuburo išvaržos operacija. Todėl komandos vyriausiojo trenerio pareigas laikinai ėjo klubo sporto direktorius Deivis Kančelskis.

Liepos mėnesį į „Šiaulių“ stratego postą pakviestas italas Fabio Lopezas, sėkmingai užsirekomendavęs šalies I lygos Gargždų „Bangos“ komandoje. Su juo pasirašytas kontraktas iki sezono pabaigos su galimybe pratęsti sutartį dar vieneriems metams.

Trenerio duonos Škotijoje ir Vokietijoje ragavusiam vienam geriausiam visų laikų Lietuvos futbolininkui V.Ivanauskui prieš naują sezoną nepavyko susirasti naujo darbo užsienyje, bet jis sutiko perimti Gargždų komandos vairą.

Vienas „Bangos“ savininkų, buvęs Lietuvos rinktinės saugas Raimondas Žutautas sako, kad ateinantį sezoną Gargžduose jau galvojama apie A lygą.

Atlyginimų sumos – tabu

Daugelyje Europos šalių viešai skelbiama, kiek uždirba futbolininkai ir treneriai. Pas mus kol kas tai slepiama kaip didžiausia paslaptis.

Neoficialiomis žiniomis, Lietuvos A lygos klubų vyriausiųjų trenerių atlyginimai svyruoja nuo 7 iki 15 tūkstančių litų. Tarp daugiausia uždirbančiųjų įvardijami „Kauno“, „Sūduvos“, „Vėtros“ strategai. Tiesa, „Žalgirio“ treneris M.Čepas, kaip ir komandos futbolininkai, jau keturis menesius negauna atlyginimo.

Galima pridurti, kad Lietuvos nacionalinės rinktinės trenerių algos neprilygsta geriausiai apmokamiems A lygoje dirbantiems specialistams.

A lygos treneriai
Eugenijus Riabovas (Šilutė)  1951 02 03
Virginijus Liubšys (Vėtra)   1958 05 12
Jose Couceiro (Kaunas)       1962 10 04
Vacys Lekevičius (Atlantas)  1963 06 26
Igoris Pankratjevas (Sūduva) 1964 08 09	
Valdas Urbonas (Ekranas)     1967 11 29
Fabio Lopezas (Šiauliai)     1973 06 05
Mindaugas Čepas (Žalgiris)   1978 08 06