Prienų Rūdupis — po didinamuoju stiklu

Kaip vertinate komandos žaidimą pirmajame rate, kuriame prieniškiai iškovojo 5 pergales per 12 dvikovų?, - ATN.LT paklausė A.Bartuškos, kuris yra Prienų miškų urėdijos Verknės girininkijos girininkas.

Vertinu gerai. Bijojau, kad galime tapti daugumos klubų patrankų mėsa, bet taip neatsitiko. Būdami LKL debiutantai esame beveik turnyro lentelės viduryje. Keletą rungtynių pralaimėjome labai mažu skirtumu, atkakliai priešinomės lygos favoritams Vilniaus "Lietuvos rytui" ir Kauno "Žalgiriui". Geriausias rungtynes vyrai sužaidė su puikiai sukomplektuota Utenos "Juventus" komanda. Manau, kad pagal sudėtį uteniškiai yra ketvirta LKL ekipa.

Tiesa, buvo ir prastų pasirodymų. Norėčiau išbraukti iš savo atminties mačą Kaune su "Aisčiais". Tada man buvo gėda stebėti "Rūdupio" krepšininkų žaidimą. Pasigedau žaidėjų kovingumo. Apskritai rungtyniavome banguotai. Tam įtakos turėjo ir žaidėjų ligos bei traumos. Dešimtbalėje sistemoje Prienų klubo žaidimą pirmajame rate įvertinčiau silpnu aštuonetu.

Kurie "Rūdupio" krepšininkai jus labiausiai nuvylė, kurie - nudžiugino?

Gerokai daugiau tikėjomės iš Ryčio Adomavičiaus. Jis turi pakankamai LKL varžybų patirties, bet kol kas šio krepšininko nauda komandai yra minimali. Galėčiau pagirti Paulių Parachomiką. Jis nepelno daug taškų, bet visada kaunasi iš visų jėgų. Paulius puikiai ginasi, patikimai kovoja dėl atšokusių kamuolių.

Norėtųsi, kad stabiliau rungtyniautų Gediminas Maceina, Gintautas Vileita, Povilas Šakinis, kurie laikomi mūsų ekipos lyderiais.

Atsarginių žaidėjų suolelį ilgai šildo traumas jau išsigydęs labiausiai patyręs "Rūdupio" krepšininkas Kęstutis Šeštokas. Ar ne per didelė prabanga neleisti žaisti gerai apmokamam veteranui?

Treneriai Kęstučiu ne visada pasitiki. Reikia jų klausti, kodėl K.Šeštokas sėdi ant suolo. Mano nuomone, jis galėtų daugiau laiko praleisti aikštėje. Tai neišnaudotas mūsų potencialas.

Prieš sezoną sakėte, jog norite, kad komandą LKL pirmenybėse kovotų dėl ketvirtosios vietos. Ar tai realu?

Tai yra mano svajonė. Aš visada klubui keliu didžiausius tikslus. Dabar ketvirtąją vietą užimti bus sudėtinga, bet tikrai privalome patekti į aštuntuką. Jei to nepavyktų padaryti, ekipos pasirodymą vertinčiau prastai.

Prienų komanda LKL žaidžia prasčiau nei Baltijos lygos "Iššūkio" turnyre, kuriame dar nepatyrė nė vienos nesėkmės. Kodėl?

Gal dėl to, jog vyrų neslegia įtampa. BBL varžybos mums nėra tokios svarbios kaip LKL, tačiau nenuvertiname ir Baltijos lygos turnyro. Keliamas tikslas patekti tarp keturių stipriausių BBL "Iššūkio" turnyro klubų, svajojame ir apie finalą. Mūsų žaidimą BBL varžybose vertinu dešimčia balų.

Ar planuojate dar šį sezoną pakviesti naujų krepšininkų? Juk neseniai ekipą paliko Modestas Šidlauskas, į užsienį išvyko Prienuose trumpai pabuvę Vaidotas Pridotkas, Žygimantas Jonušas.

Gerai būtų pasistiprinti. Yra šiokių tokių vilčių, kad iš Ukrainos į mūsų klubą grįš Ž.Jonušas. Jis labai praverstų. Mums ypač dar reikia veržlaus žmogaus puolime ir gero kovotojo dėl kamuolių. Paprastai mes nusileidžiame varžovams pagal šį žaidimo komponentą.

Dalis LKL klubų turi rimtų finansinių problemų. Kokia padėtis jūsų klube?

Mūsų situacija dabar gera. Krepšininkai atlyginimus gauna laiku. Jau sumokėtos algos už gruodį. Jei ne "Rūdupio" bendrovė ir jos vadovas Naglis Jaruševičius, mes tikrai nežaistume LKL. Džiaugiuosi, kad klubui lėšų negaili ir savivaldybė. Savivaldybės taryba prieš šį sezoną priėmė puikų, sakyčiau, istorinį sprendimą skirti 400 tūkstančių litų salei renovuoti. Aš dar pavasarį ir vasaros pradžioje tikrai netikėjau, kad žaisime į LKL.

Mūsų klubas turi senas tradicijas, rūpinamės pamaina, turime dublerių komandą "Rūdupis-KKSC", kuri sėkmingai žaidžia Regionų lygoje. Mūsų įvairaus amžiaus moksleivių rinktinės dalyvauja Lietuvos čempionatuose.

Jūs 2006-2007 metais buvo išrinktas geriausiu klubo vadovu Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Teko girdėti, kad komandai skyrėte ir nemažai asmeninių lėšų. Kiek metų jau esate Prienų komandoje?

Kai 1994 metais klubas įsikūrė, buvau aktyvus jo sirgalius, su komanda važinėjau į varžybas išvykose. Į komandą atėjau 2000-aisiais. Tada ekipa buvo ties iškritimo į žemesnę lyga riba. Taigi jau dešimt metų esu klubo vadovas. Buvau tai prezidentas, tai direktorius. Niekada neskaičiavau, kiek daviau pinigų komandai. Kažkada mokėjau atlyginimą vidurio puolėjui Vitalijui Borovikovui, leidau jam gyventi savo bute