Futbolas

Įsivaizduokite namą, kurio dydis – 3 iš 3 metrų, kurio sienos padarytos iš betono, o stogas – iš metalo sijų, ant grindų padėta lova ir stalinė lempa. Jokių langų, elektros, tualeto ar vandens šaltinio. Ir dabar įsivaizduokite, kad šiame name gali gyventi penki žmonės. Sunkiai tikėtina? Bet tokia realybė, kuri egzistuoja Malio sostinėje Bamake.

Leidžiantis saulei prie namo sėdi šuo, motina, ruošianti maistą, ir dvi dukros. Šeimos galva ir sūnus kalbasi apie ateitį, abu vilki Milano futbolo klubo marškinėliais.

Sūnus, kurio vardas Amadou Keita, teigia, kad jis mielai žaistų už Milaną, tačiau jo širdis visgi linksta prie Barselonos futbolo klubo. Pakalbėjęs berniukas pagriebia kamuolį ir virtuoziškai jį pamėto.

''Aš noriu tapti profesionalu ir užsidirbti daug pinigų, kad savo šeimai galėčiau užtikrinti gerą gyvenimą. Nenoriu, kad jie mirtų šioje lūšnoje. Tai mano misija ir negaliu suklysti'', - teigia 14-metis berniukas.

Svajonių fabrikas

Iš Bamako į Europos futbolo padanges - išties ilgas kelias. Tačiau A.Keita pasiryžęs žengti pirmąjį žingsnį. Jis pasakoja, kaip prieš metus išgirdo apie vieną baltąjį, kuris Bamake ieškojo gerai futbolą žaidžiančių vaikų. Prancūzas organizavo futbolo turnyrus visame mieste ir A.Keita žaidė viename iš jų. Viskas baigėsi tuo, kad berniukas pateko tarp penkių laimingųjų, išrinktų iš 5000 norinčiųjų.

A.Keita pradėjo lankyti futbolo akademiją Bamake, žaidžia puikiai sutvarkytame stadiono ir tris kartus per dieną gauna maisto. Futbolo mokykla ''Mėlynasis namas'' - tai svajonių vieta, kurią baigę jaunuoliai turi šansą patekti į geriausius Europos klubus.

Puikiai sudėti ir pigūs

Panašių futbolo mokyklų - pilna visoje Afrikoje. Tačiau ne visi žmonės jas mato kaip išsigelbėjimą Afrikos berniukams. Kiti teigia, kad tai - šalies prakeiksmas. Tokios mokyklos treniruoja žaidėjus, kuriuos Europos klubai perka kaip pigią ir labai gerai paruoštą žaidimo jėgą.

Jaunų žaidėjų paieškos Afrikoje prasidėjo dar 1950 metais ir paskutiniu metu ypač išpopuliarėjo. Dažniausiai vienas iš keturių užsieniečių, žaidžiančių Europos komandose, yra kilęs iš Afrikos. Tačiau už tokių Afrikos talento ieškotojų nugarų kartais slepiasi ir nešvarūs pinigai ir prekeiviai.

Jie naudojasi afrikiečiais, kurie vis dar tiki, kad gyvenant Europoje kaip iš gausybės rago pilsis maistas, pinigai ir šlovė. Tačiau išgarsėti pavyksta tik kuopelei iš jų, kaip kad Mahamadou Diarrai, Samueliui Eto ar Didierui Drogbai. O kitų svajonės apie profesionalųjį futbolą taip ir lieka tik svajonėmis.

Griežtas treniruočių rėžimas

Minėtoje futbolo mokykloje vaikai keliasi 5 val. ryto ir autobusu keliauja į treniruočių vietą. Vyriausiam akademijos moksleiviui – 18, jauniausiam – 11 metų. Akademijoje jie gyvena nuo pirmadienio iki šeštadienio. Be futbolo pamokų jie mokosi prancūzų kalbos, matematikos, biologijos ir psichologijos.

Jauni vaikinai mokyklą lanko nuo 6 iki 9 metų, priklausomai, kokio amžiaus jie būna priimami. Mokslas, maistas ir apgyvendinimas šiems vaikams suteikiamas nemokamai. 

Mokyklos savininkas Jeanas-Marcas Guillou – vienas stambiausių Afrikos futbolo verslo atstovų, nacionalinėje futbolo rinktinėje žaidęs 19 sezonų ir dirbęs treneriu Kanuose. ''Pasirinkau Afriką, nes čia matau neįtikėtiną jaunų žaidėjų potencialą'', - teigia jis. Vyrui šiuo metu priklauso futbolo mokyklos Malyje, Ganoje, Madagaskare, Egipte, iki šiol Europai jis paruošė 140 profesionalių žaidėjų. Trylika iš buvusių studentų žais Pasaulio futbolo čempionate PAR.

J.M.Guillou išleido apie 1,6 mln. svarų sterlingų, kad pastatytų akademiją Bamake, o jos išlaikymas per metus kainuoja 165 tūkst. svarų sterlingų. J.M.Guillou pats nustato žaidėjų pardavimo sutartis. Pirmiausia jis investuoja į Europos futbolo klubus ir ten pakviečia žaisti savo studentą. Jei juo susidomi ir kitas klubas – J.M.Guillou žaidėją parduoda ir sau atsiriekia net 60-90 proc. pelno dalies.

Naujoji vergystės rūšis

Pasak J.M.Guillou, jis nenusižengia jokioms taisyklėms ir teisei, nes nepardavinėja vaikų klubams. Be to, tėvai tam davė sutikimus.

Tačiau yra politikų, kurie J.M.Guillou vadina žmonių prekiautoju. FIFA taip pat turi nekokią nuomonę apie šį vyriškį. UEFA prezidentui Lennartui Johanssonui šis verslas yra ''tiesioginis vaikų pagrobimas''. Tačiau vaikams – tai vienintelė galimybė padėti savo šeimai ir ištrūkti iš skurdo.